dainuojantys kūnai

2017/05/21

juk žiūrėjau tiesiai tau į akis
kaip supratai, kad esu akla?

kada supratai? neiškart, aha
vadinasi, moku žiūrėti ten
kur spinduliuoja tavo kūnas
šilumą ir garsus, tu tik krutėk

geriausia — niūniuok, kalbėk,
nes moki slankioti kaip katė
aš galbūt akla, bet tu —
šiaip ar taip būtum nematoma

man — ne; kitoms ir kitiems
akyse triukšmą nešantiems
negirdintiems rūbų čežėjimo
plaučių ošimo, širdies techno

skrandžio džiazinių improvizacijų
ir iš žemai kylančio geismo
ir kvapų simfonijos pagal „Jūrą“
mes vaikštom dainuojančiais kūnais

tu manai, kad juokauju juodai
todėl, kad nematau to, kas
ant tavo kaktos užrašyta:
gailestis? noriu nutrinti jį

gailestis pernelyg akivaizdus
jis suvirpa tavo balse, tarpuose
tarp tavo balsių ir priebalsių
kai gailestis ima zvimbti

tarsi iš proto varantis tinitas
staiga uždainuoju lifte
ir tu mane švelniai imi už
rankos, įduodi mano lazdelę

ir išvedi — į aklųjų pasaulį

2017 gegužė

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: