Moterystė

2012/10/18

Dievkoji intervencija

veido bruožai tokie artimi
kokie tolimi beatrodytų – vyrui
bet pasirinkta tapti moterimi
ir nuo tos akimirkos viskas taip
ne kitaip – kas jei būčiau ne ji, o jis?

vaikystėje ir paauglystėje
kiti žaidimai, kiti draugai, reikalavimai
nestropumo, nesusitvarkymo dažnis
negrabumas ir nejautrumas motinai
netolima alkoholinė ateitis su tėvu
priekaištai: ne mokslų tau, o darbų
ir neštum pinigus, nepragėręs
ir pusbroliai, stoviniuojantys turguose
geriantys alų degtinėje, degantys šaltyje
gyvenantys tol, kol nusižudantys
iš meilės, tiksliau, nuo nemeilės, iš
nuolatinio stygiaus, negebantys būti vaikams

aš peršokau armijos laiką, o būtų tekę
slapstytis nuo karo, prieš tai pakariavus kieme
kiekvienam už patyčias – davai magaryčių, bet
tėvai vis tiek neįpirktų džinsų ir kedų, nieko
žaisliukų pigių ir brangių, jokių
tik pačiam viską išsikovoti ir užsidirbti
krauju ir sulūžusiais kaulais, kumščiais
būčiau gražus, įžūlus, praščiokas vyrutis
auksine širdimi, vyniojamas aplink pirštą
vaisinčiau tas, kurioms trūksta pasitikėjimo
kol sugebėčiau tverti, kol nenumirčiau

bet nieko iš to nereikėjo daryti
tereikėjo tylėti, augti ir gintis
plaukais ir nagais, lūpomis ir akimis
iškilimais ir įdubimais, drėgnomis ertmėmis
kūnu ir liežuviu, balso stygom – daugiausia
ir taip geriausiai aš moku, dėl to rami ir dėkinga
kad mažytė mano dalis tarp kojų – dieviškoji
intervencija

* * *

Kam tau galva?

kam tau galva, kai esi tokia įstabi nuo smakro žemyn
kai žąsyje esi kaklas, sukiojantis galvą visom kryptimis
kam tau galva, kurioje tiktai akys – kelias dangun

kam tau galva ir tie debesys susikaupiantys į audras
žinai, niekada tokioje migloje vyrai proto neieško ir nesuras
kam tau burna, iš kurios prasižiojus krenta tai rožės, tai varlės

kam tau kentėti galvos skausmus, nebent dangsytis jais kai
nesinori to saldžiai išnokusio kūno paskolinti nevertajam
juk esi tu svarbiausia stotis, iš tavęs vyrui gimsta vaikai

juk esi smėlio laikrodis arba kraujo pilna klepsidra, net kai
matom odos maišelį, kupiną išmatų, limfos, seilių ir vėmalų
kam tau, kam tau, brangioji, galva, pilna pjuvenų arba pūkų

kam tau nosis, jautri išdavikė, užuodžianti vyro aštrius kvapus
kam tau ausys, tik veltui užsikemšančios nuo naujienų sieros
kam žinoti, jei autoritetai tau sako, kad žinios yra niekai

mylimoji, kūninga madona, kam tau galva
mūs atpirkėjo motina, kam tau suvokti, kad ji yra
puolusioji hetera, meiluže, kam gi tau atmintis
kam tau dirbti, žinoti, norėti, mąstyti, kai šoka dainuoja būtis
juk galėtum be viso to džiaugsmui ir laimei išnokus supūt
kam rašai, jei galėtumei tik gyventi, tik būt?

* * *

Tarsi indėnė

ta, kuri nekeičia rūbų, ta, kuri
dėvi tą patį margą megztuką ir
tuos pačius spūrančius džinsus

ta, kuri nenusirengia, ta, kuri
miega su tuo pačiu megztuku ir
tik atsileidžia arba nusisega diržą

ta, kurią atpažinsi gatvėje, ta, kurią
iš drabužio pažinsi, net ir palikęs
namie stipriai minusinius savo akinius

ta, kuri atsisako turėti daug rūbų, ta
kuri atsisako juos pirkti ir kaupti, ta
kuri atsisako turėti kitką, negu jos kūnas

ta, kurią vyrai pažįsta tokią, kokią
ir mato kiti, jos kontūras baigiasi
ties pačia odos riba, o ne rūbų paviršiais

ta, kuri nusirengusi lieka savim, ta
kurios nenurengsi, jei nenorės atsiduoti
ta, kuri saulei niekada neišvers savo odos

ta, kurios kūno spalvos, kvapai ir plaukai
nepakitę šimtmečiais, tūkstančiais metų
ta, kuri dėvisi, sensta, dyla ir dūla su rūbais

ta, kurios neatskirsi nuo jų
ta, kuri yra gyvas žmogus

* * *

Laisvė nuoga krūtine

jos nepaklausė ar norėtų pozuoti nuoga, ar apsirengusi
jai neįdavė rankon vėliavos, netgi koto, netgi draiskalo
išplėšė iš linksmųjų merginų kvartalo, atitraukė nuo darbo
nuo pajamų kasdieninių, žadėdami gerą pinigą už sėdėjimą

tik iš pradžių už sėdėjimą, o paaiškėjo, kad reikia stovėti
štai stoviu aš, laisvė nuoga krūtine, jau ketvirtą valandą
viena ranka iškelta, kai nutirpsta, visi padarome pertrauką
įsipila skiesto vyno, duoda ir man, patraukiam tabako suktinę

kas per paveikslas, galvoju, nieko žiūrint iš čia nesuprasi, sukasi
vienas balandžio spalvos švarkeliu, išpūtęs krūtinę, vagis arba sukčius
o aplink jį, visuose šitos daržinės kampuose, prie kiekvieno langiūkščio
gaudo šviesą ir skrebina anglimi ant popieriaus jo keturi klapčiukai

duokit paėsti ir pasakykit iškart, ar dar kokių paslaugų pageidausit
jeigu visi kartu, tai bus kaina viena, jei atskirai – po vieną sutarsim
juk iš akies matau, tokie susigūžėliai nieko neturi, išskyrus didžiulį
kietėjantį kelnėse gumbą – bet man iš tos jūsų aistros mažai malonumo

jeigu tik tiek ir prašysit – stovėti per dieną iškėlus dešinę ranką į orą
tai sumokėkit ir liaukitės paišę velnius, ne kaip kokie žmonės padorūs
sako, kieme revoliucija buvo prieš porą dienų, mergaite, nepastebėjai
žydėjo krauju mūsų vėliavos?.. – taip, kur gi ne, tuo metu aš kaip tik

išskėtusi kojas gulėjau

* * *

Ecriture feminine

tai, ką rašau aš, moteris – subalansuota
tik moterims ir pavojinga vyriškai lyčiai

toli nuo penių, pasaulio, triukšmo, politikos
celėje prieš įstrižai įskilusį veidrodį: kas tu esi?

kas aš esu be pasaulio, be sekso, be kūdikio
kas aš esu be sąmonės, be pasąmonės, be ženklų

kas tu esi be svetimo, kito žvilgsnio karštų taškų
kas tu esi, kai tave palieka visiškai vieną, kai aš – lieku

kai rašau, kai rašai, kai dešine, kai kaire, kai be rankų
kai nuoga, vėl nuoga, kai lietiesi, kai liečia, tave – ne save

kai bijai, kai ji bijo, kai smurtas, kai sapnas, kai kinas apie
peilį, žirkles, spenelį, klitorį, adatą, penį, liežuvį, išdurtą akį

kai žudikė, kai dievas, kai laumė, kai kalbantys akmenys
kai auglys mano laukiančiam kūne, ugnis, gesinanti naktį

užverta, išversta, surišta, pamiršta, sapnuojama, samdoma
pasiklydusi, sulaukėjusi, galinti, klausianti, gilią šaknį kasanti

nieką mylinti, niežinti, rašanti: tai, ką rašau, ką manyje įrašo
tylinti moteris, susibalansuoja ir bado aklajam dievui akis

(2011-2012)

Reklama