nublukęs [c]inkas

2011/01/17

*

mano lopšys – skersvėjy
virš veido kybo, skamba
varpeliai vėjo
mane kažkas pagimdė ir
nuėjo

*

koks mažas tu
koks didelis
ir vienišas labai
pažinti neįmanomas
toli toli, aukštai
lyg marmuro kapitelis
žydram danguj kabi
įkaltas, uždažytas
negyvas
ir labai

*

sapnavau
savo kambarį be savęs
patalus be savo kvapo
ant kilimo su ne mano pėdsakais
vijos ne mano plaukai
vieniši tarakonai proverksmiu
apgiedojo vienatvės dienas
nebėra nebėra
manęs
gal nebuvo
niekad nebuvo
ir nežino kambario mano
niekas
netgi Golemas
savo kambarį taip
sapnavau

*

kambary
nutriušusiam be galo
senas senis
ieško idealo
moterų nemyli
vynas per rūgštus
jo šuo pamiršo loti
jo peilis be kriaunų
ir smilkiniuos pražydo
keistas violetas
neskuba mirtis –
gyvenimas
per lėtas

*

du šunys
palei kiemo tvorą
tarp stiklo ir tarp mūro
kilo
metrai
ir visgi
atsiplėšti neįmanoma
nei jam nuo jos
nei vaizdui
nuo manęs

*

tas
kurio dėka gyvenu
įsibrovė į mano
tuštumą
ir pripildė stiklą
vynu prabangiu

man nereikia to stiklo
man nereikia to vyno

aš degu

*

buvo labai gyvas
dabar visai miręs

*

norėčiau supilti į kalną
sutrupintą kaulą tylos

*

tu romantikas?
taip, aš esu
gal tu ragana?
taip, panašu

*

graži moteris
gražiausia gatvėje
žingsniuoja viena
visai viena
bet visiems graži
ir visiems nuo to
tik geriau

*

visi mane palieka
aš palieku visus
nei aš, nei jie nepyksta
kodėl gi taip
baisu?

*

traukinių stotyje
bėga sekundės
eina minutės
slenka valandos
šliaužia dienos
juda į priekį metai

stoviu

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

[1999]

Reklama