v luckus copy

i

 

šitas liūdesio laukas
yra užminuotas
stebuklais

 

ši tyla užkrėsta—
sprogsta džiugesiu
ji kikena

 

šitas miegas yra
svaigulys yra
šokis

 

tas žinojimas mano—
kad mirsiu tikrai—
dar nieko nereiškia

 

 

 

ii

 

sunku užjausti
gyvą lavoną—
mes apsaugoti

 

sunku atsigulti
lavono pozon—
mes vertikalės

 

mes susitinkame
kautis mylėtis—
susitinkam gyventi

 

 

 

iii

 

kruvina pilnatis
virš druskos ežero—

 

taip reikia—

 

reikia laukti kol galima bus
parašyti ilgą vingiuotą laišką

 

kol praslinks karšto kraujo gūsis
kol nuslūgs sukilęs manyje ežeras

 

nepraslinks—
nenuslūgs

 

 

 

iv

 

iš tavo raukšlių spėju
kas esi gyvas kad esi—

 

gyvybės raukšlė nubėga
tavo padaro palūpiais tavo—

 

dėkoju kad nesu dar viena
tavo akių raukšlė nebe aš—

 

 

 

v

 

naktis—
kai visi kiti
užveria langus
gali—
likti atviras
likti ir šokti
niekas tavęs
nepamatys
o tu—
jų visų
nepasigesi—
šok šok
svajotoja

 

 

 

vi

 

kitą kartą
pajutus panašų pavojų—
suglausk
širdies skilvelius
pasiruošk šuoliui—

 

karveli—
skriski į tolį
skaičiuok debesėlius
lėk greičiau
nei dangaus kritulys
arba tiesiog—

 

uždaryk uždaryk
savo širdį antraip—
į ją svetimo pilko
pykčio prilis

 

 

 

vii

 

netobuloji esu—
a kaip lengva tapo
mylėti netobuluosius

 

tai yra paprasta tik
iš pirmojo žvilgsnio
tik ne iš antrojo—

 

bet vakar pripažinau
savo netobulumą—
ir šiandien kelionėn leidžiuos—
mylėti tokius kaip aš

 

 

 

viii

 

kito mirtis—
visuomet dovana

 

apie savo mirtį
sunku pasakyti
galbūt—
galbūt ne—
tikra tai kad
sava mirtis bus
taip pat dovana
kitam—
dar gyvam

 

būsena kai tylu
ryškios spalvos ir
aiškūs garsai
svarūs žodžiai ir—
viskas paprasta

 

po mirties—
po kito mirties

 

 

 

ix

 

tokie kaip tu ilgisi karo
tikros kraujuotos tikrovės

 

eik ir žiūrėk žiūrėk ir eik—

 

svetimu dvasingumu ilgai nemisi
negyvensi kitaip panašiai nemirsi

 

tokie kaip tu nežino tokios
kaip aš kuri žino tokius kaip tu

 

 

 

x

 

bet tai ne mūsų laikai—
ne mes juos pradėjom
ne su mumis jie baigsis

 

 

 

xi

 

norėjau apmąstyti miegą
apklostyt mintimis—
temiega

 

norėjau apmąstyti nieką
apdrėbti niekais ir—
telieka

 

norėjau apmąstyti sniegą
pravėriau mintį ir—
įskrido sniegena

 

 

 

xii

 

meilė — lietus
žinai: jis ateis
žinai: pasibels
žinai: tu išeisi
pasitiksi išskėstomis
sumerks iki siūlo
iki kaulų nustebins—
žinai: praeis

 

 

 

xiii

 

mano pėdos—
o didis rytas
šiltas it kūnas
vėsus tarsi vanduo—
oras

apžiūrinėju kojas—
didelės mano pėdos
kreivi kojų pirštai nagai—
maži mano pėdsakai argi
tikėčiaus kad tokios
paliks gilų įspaudą
vandenyje—

 

 

© Sandra Bernotaitė, 2011—2015

Reklama