Trumpenos

2017/03/21

i

Jei tiesa tai, kad motinos
išveja mus iš tėvynės,
niekas kitas, tik motinos,
gali parvesti namo.

 

ii

Keistas artumas:
kai, rodos, žmogų žinai,
bet niekada iki galo.
Ir naktį vis tiek greta
kvėpuoja svetimas.
Ir pėdas šildo viena
antklodė arba katinas.

 

iii

O mano vaikai
laigys po tuščias baltas pievas
tarsi juodi ėriukai
ir žinos apie tamsą
tūkstantį gramų daugiau,
negu tamsta.

 

iv

Kiekvienas žmogus
turi savo medį.
Kiekvienas medis
laukia savo vaiko.
Kiekvienas vaikas
yra puikus poetas.
Kiekvienas poetas
širdyje pina vainiką.

 

v

bėga bėga bėga
miega miega miega
kelias kelias kelias
upė upė upė

 

vi

Ar galiu paimti
tave už rankos?
Nejudėk, tavo pirštai
šalti, tavo žvilgsnis
irgi ledinis. Jauna tu
graži, laikina, bet
štai tavo snaigės tirpsta.

Atgavusi balsą sakai:
“Tu neturi lyties,
tu neturi amžiaus,
neturi vardo.“

Žiūrėk, žiūrėk,
kaip plasnoja
mano juodi sparnai.

Ir čia mes abi
išeinam pro langą.

 

vii

Pradėk nuo nulio.
Nes vėl pilnatis,
nušvis kažkas galvoje
arba nenušvis.
Tarsi katė akimis
iš mėnulio pabėk.
Slėpkis pati nuo savęs
ir nuo kai kurių vienetų.
Teisinkis nuliais,
nuliais ir pilnatimi.

 

viii

Vyrų pliažas.
Stačiais falais
puola bangas,
dar nespėję įdegti,
gimę tik vakar,
griauna mergaičių
smėlio pilis,
akimis papus gano.
Jų ausyse jūra,
jų galvose žaltys.

 

ix

Kai paskutinį kartą
bučiavomės, man šovė
į galvą mintis išganinga.
Sugavau ją dantimis ir
išspjoviau sidabro kulką.
(Drauge su tavim.)

 

x

Vėl saulėgrąžos žydi.
Metai praėjo, ruduo,
žiema ir pavasaris, ir –
saulė sugrįžo virš lauko
ir vėl danguje drūžės –
keleivinių lėktuvų.
Be uodegos, be galvos.

 

xi

Ateik sotus moters,
ateik piktas, nesusitaikęs,
ateik ramus ir įsimylėjęs.
Negaliu tau būti moteris,
bet galiu išmokyti šokti.

 

2015–2017

Reklama